didelio miesto svajonės

Ir vėl dangus nusidažė pilkai, o lapai sublizgo aukso spalvomis. Juos aplink tą melancholišką atmosferą nešiojo vėjas, sukeldamas praėjusius prisiminimus. O aš ėjau lietingomis gatvėmis penktadienio naktį, stebėdamasi, kaip greitai viskas keičiasi. Ir tos gatvės, iki kaulų smegenų įgrisusios, šįkart atrodė visiškai kitaip. Savaip, mielai. Kiekvienoje šio mažo miesto vietoje yra pasislėpę nuostabios akimirkos, emocijos, dalis intrigų bei ašarų. Bet viskas, absoliučiai viskas, sukelia beprotiškai didelę šypseną mano veide.

Ir štai ateina žmogaus gyvenime tas laikas, kai tu atsistoji toje iki skausmo mieloje vietoje, tačiau supranti, jog patį paskutinį kartą. Už tavo nugaros – viskas, ką iki šiol sukaupei, turėjai bei patyrei. Dabartis nėra aiški. O rytoj tave pasitiks paslaptingas gyvenimas naujame mieste, tarp visiškai kitokių žmonių, negu buvai įpratęs. Viskas pasikeis, absoliučiai viskas. Šeima, draugai ir visi tau artimi žmonės bus už tūkstančio kilometrų. Ta miela šypsena, kuri iki šiol kasdieną šildė ir dėl kurios dėka tu neišprotėjai, pasitrauks. Ir nebūtinai savo noru, bet tau aišku, kad jos nebeliks. Ir nežinai, ar visam laikui, ar keliems metams. Tu tik žinai, jog esi vienas, visiškai vienas, o prieš tave dar ilgas ilgas gyvenimo kelias. Kur jis nuves? Ką jis tau suteiks? Tu nežinai. Ir neatsiras nei vienas žmogus šiam pasauly, kuris galėtų atsakyti.

Tačiau aš esu laiminga, aiškiai žinodama, ko noriu. Nors ir stoviu toje kryžkelėje, tačiau žinau, kad stoviu būtent ten, kur ir noriu. Ir tas ilgas, rūke ir migloje paskendęs kelias prieš mano akis man yra mielas. Nekantriai laukdama, kol galėsiu juo žengti, aš stoviu ir šypsausi. Čia – mano kampelis, kuris manęs visada lauks, visada mane pasitiks  ir kuriam aš visada būsiu reikalinga, kad ir kas benutiktų. Čia rasiu viską, kas primins man tuos metus, kai laksčiau laukais, juokiausi taip garsiai, jog turbūt visas miestas girdėjo ir vis kritau kritau gilyn į neaiškią duobę, tačiau vis išropodavau iš jos.

Nes gyvenimas yra ilgas didelis nuotykis. Jo neverta praleisti su tais žmonėmis, kurie tave daro nelaimingu. Jį reikia praleisti taip, kad išpildytum kiekvieną, nors ir pačią menkiausią savo svajonę. Ir net jeigu visas pasaulis šauks daryti priešingai, daryk taip, kaip tau sako tavo širdis. Nes, po velnių, tik ji yra tavo gyvenimo rodiklis. Juokis. Mylėk. Keliauk. Priimk kvailus sprendimus. Jie tave atves į tau skirtą kelią.