priversk tikėti.

Ir šmurškšt
aukštyn
Tuomet negali net funkcionuoti.
Ir jokios plunksmos nepadeda,
o tik trugdo.
Visą laiką.
Trintuku to neištrinsi,
o gaila.
Visą tą nevykėliškumą,
kai viskas susideda į vieną,
nes buvo pernelyg ilgai gniaužta.
Iki pat tavo galiuko
nosies ir
BUM
pasiekia žemę. Po milijonų archeologai atras,
ištirs,
ir nesupras.
O gal po šitiekos
net nebus archeologų
Juk kam čia jų
reikia?
Pasako. Pasako tai, ką kažkas
grūdasi. Nesinorėjo
juk.
Tiek avietės, tiek vėjo gūsiai,
tiek sušlapę plaukų
galiukai. Ežere!
Tiek nedaug tereikia.. Trintuko.
Be jo, be jo, joks piešinys
nebūtų piešiniu.
O kur tas trintukas,
kuriuo 'piešiame' gyvenimą?