judu aš, judu kartu

labas rytas.
o gal jau vakaras?
aš įsivaizduoju!
plonomis laibomis kojomis
einu pro miesto gatvę
į mane niekas nežiūri, nes skubanti žmonių masė
juda savo kryptimi
savais reikalais.
savo užpakalį dengiančius plaukus susirišau viršugalvy į kuoduką
ir traukiu ten, kur akys mato.
nes man niekas nesvarbu,
kvėpuoju kelionėmis
naujais draugais, kurie, man išvykus
pamirš mane greičiau nei supras,
kad aš išnykau.